Dujų žinios – anglies dioksidas
Kodėl atidarius ją putoja soda? Kodėl augalai gali „valgyti“ saulės šviesoje? Šiltnamio efektas tampa vis rimtesnis, o visas pasaulis kontroliuoja anglies dvideginio išmetimą. Ar tikrai anglies dioksidas turi tik žalingą poveikį?
Anglies dioksidas yra tankesnis už orą, gali ištirpti vandenyje ir kambario temperatūroje yra bespalvės, bekvapės dujos. Jis turi dvejopą pobūdį: jis yra „maistas“ augalams, dalyvaujantiems fotosintezėje, tačiau jis taip pat yra visuotinio atšilimo „kaltininkas“, prisidedantis prie šiltnamio efekto. Tačiau tam tikrose srityse ji atlieka lemiamą vaidmenį.
Gaisrų gesinimo srityje tai yra gaisrų gesinimo ekspertas! Anglies dioksido gesintuvas gali greitai izoliuoti deguonį ir užgesinti elektros bei alyvos gaisrus, paversdamas pavojingą situaciją sauga kritiniais momentais.
Maisto pramonėje tai yra „stebuklingas burbulų kūrėjas“! Koloje ir „Sprite“ esantys burbuliukai atsiranda dėl CO2, o sausas ledas (kietas anglies dioksidas) naudojamas šaldymui, kad švieži produktai būtų nesugadinti gabenant dideliais atstumais.
Chemijos gamyboje tai svarbi žaliava! Jis dalyvauja gaminant sodos pelenus ir karbamidą ir netgi padeda „atliekas paversti lobiu“ – reaguodamas su vandeniliu sintetina metanolį ir palaiko žaliąją energiją.
Bet būk atsargus! Kai koncentracija anglies dvideginio ore viršija 5%, žmonės gali jausti galvos svaigimą ir dusulį; daugiau nei 10%, tai gali sukelti sąmonės netekimą ir uždusimą. Nors anglies dioksidas tyliai palaiko gyvybę kaip augalų fotosintezės žaliavą, jis taip pat labai prisideda prie pasaulinės klimato krizės. Atsižvelgdama į savo dvigubą prigimtį, žmonija turi kontroliuoti emisijas, kad išlaikytų Žemės „kvėpavimo pusiausvyrą“.
